Šv juozapo rytų svorio netekimas lexington ky, Uploaded by

Tobulumo būklėj to negalėjo būti. Genesis, Mn. Hier entsprechen sich lit. Sergijus į Š. Tris- Akad.

Ar nereikėjo, kad į beišsivystantį kosmą nusileistų ne tik Logo idėjos, bet ir pats Logas? Bet į kq jis nusileis? Kas bus tuo tarpininku tarp Dievo ir kosmo? Aišku, ne kas kita, kaip puikiausias sutvėrimas žmogus.

Vadinasi, dvasios išsivystymas privalo parengti vietą ir są­ lygas Dievybės nusileidimui. Trečiasis kosminės evoliucijos tarpsnis įgauna teogoninio vardą: jame turi gimti Dievas. Šian­ dien mes žinome, kad taip iš tikrųjų ir buvo: Šv juozapo rytų svorio netekimas lexington ky priėmė žmogaus prigimtį ir gimė iŠ Marijos. Tik to gimimo priežas­ tis mūsų sąmonėje stovi kitokia, būtent: Atpirkimas. Bet visi teologai pabrėžia, kad Įsikūnijimas ir Atpirkimas yra du vi­ sai skirtingi dalykai. Atpirkimas galėjo įvykti kitokiu būdu, ir Įsikūnijimas galėjo būti ir be nupuolimo.

Mes pridėsime: jis būtų ir įvykęs, nes jis yra kosminės evoliucijos tikslas. Atpirki­ mas yra pašauktas žmogaus nupuolimo, Įsikūnijimas yra pa­ šauktas pačio tvėrimo, kaip to tvėrimo atbaigimas. Jeigu tad istorinis Logo Įsikūnijimas, tuo pačiu žygiu buvo ne tik kreatūros suvienijimas, bet ir nupuolusio žmogaus Atpirkimas per kančią - tai čia tik dar kartą pasirodė begalinė Dievo Iš­ mintis ir Tikslingumas.

Taigi kosminė evoliucija vyksta toliau. Žmogus rengia sa­ vo prigimtyje Dievui vietą. Ir čia mums paaiški vienas daly­ kas: kaip materialinio gaivalo tvarkymas ėjo pagal gyvybės reikalavimus, kaip gyvybės išsivystymas vyko pagal dvasios reikalavimus, taip žmogaus prigimties išsiplėtojimas turėjo vykti pagal Logo reikalavimus.

Materialinio gaivalo sutvarkymas bu­ vo tolimas pranašas gyvybės žymių; gyvybės išsivystymas bu­ vo tolimas šešėlis dvasios esmės; žmogaus prigimties sukūri­ mas buvo tolimas atvaizdas Logo Įsikūnijimo ir Jo santykių su žmonija. Ne Logas turėjo taikintis prie žmonių, bet žmo­ nės prie Logo; ne Logo Įsikūnijimas turėjo būti kieno nors iš­ raiška, bet žmogaus prigimties kilimas turėjo būti Logo Įsi­ kūnijimo išraiška.

Logo Įsikūnijimas buvo kosminio vyksmo tikslas ir vedamasis principas. Jis tad apsprendė tarpinius na­ rius ir juose įspaudė savo atvaizdą.

Logo šešėlis žymu visoje kreatūroje, bet paveikslo ryškumo jis įgauna tik žmoguje. Žmo­ gus tad pirmoje eilėje ir visų aiškiausiai buvo apspręstas ir pažymėtas Šito vedamojo kosminės evoliucijos principo.

Daugelis veikalų nagri­ nėja klausimą, kaip turi auklėti šeima, bet labai maža - kaip reikia auklėti šeimai ir ypač moterystei. Atrodo, kad tai visai nesvarbus dalykas, kad juo pasirūpins pati gamta. Tiesa, gamta pasirūpina, bet dažnai pasirūpina kilniausio žmoniš­ kumo sąskaitom Ir kai Šiandien daugelis jaunuolių bijo am­ žino susirišimo, kai dauguma moterų mato moterystėje pa­ žeminimą, tai tik dėl to, kad jos auga toje moralinio pakri­ kimo aplinkoje, kur moterystės vengimas, josios išniekinimas, dažni persiskyrimai ir vieši skandalai laikomi visai papras­ tais dalykais.

Koks būtent įspaustas paveikslas ir ką simbolizuoja lyčių tvėrimo eiga - tai mums atskleidė tik Apreiškimas. Sulig tuo momentu, kai Šv. Paulius Šv juozapo rytų svorio netekimas lexington ky efeziečiams 5, parodė, kad vyro ir moters santykių pir­ mavaizdis yra Kristaus ir Bažnyčios santykiai, sulig tuo momen­ tu mums tapo aišku, jog lyčių kilimas yra Kristaus Įsikūnijimo ir Bažnyčios kilimo figūra. Bažnyčios Tėvai jau aiškiai žinojo simbolinio moters sutvėrimo prasmę. Augustinas - jau tada Šituo faktu buvo pranašauta Kristus ir Bažnyčia"5.

Ir truputį žemiau tas pats šv. Bet kad iš vyro buvo sutverta, tuo vienybė pa­ rodoma, o kad tokiu būdu sutverta, Kristus ir Bažnyčia buvo figūruojama"6. Vadinasi, moters kilimas iš vyro yra figūra Baž­ nyčios kilimo iš Kristaus. Kaip vyras yra Kristaus figūra, o mo­ teris - Bažnyčios, taip ir jų kilimo savotiškumas yra figūra Bažnyčios kilimui. Įsikūnijimas tikintiems į Atpirkimą yra pa­ grindimas, įsteigimas tos naujos bendruomenės, kurią mes vadiname Bažnyčia.

Argi tad sunku dabar iš tikro moters kilime iš vyro įžiūrėti Bažny­ čios kilimą iŠ Kristaus? Iš Dievo nusileidusioji žmogiškoji idėja konkretizavosi dviem poliais: vyru ir moterimi.

Schwann,p. Vyras ir moteris yra du tos pa­ čios žmogiškosios idėjos pradai. Kristus ir Bažnyčia yra du to pačio Amžinojo Logo pradai.

Vyras ir moteris sudaro vie­ ną mistinį žmogų. Kristus ir Bažnyčia sudaro vieną mistinį asmenį, vieną mistinį Kristų. Tarp vyro ir moters yra tas skirtumas, kad viename žmogiškoji idėja konkretizavosi tei­ kiančiuoju poliumi, o kitame ta pati žmogiškoji idėja apsireiš­ kė priimančiuoju poliumi. Tarp Kristaus ir Bažnyčios yra tas skirtumas, kad kai sakome Kristus, turime galvoj susijungi­ mą dievybės ir žmogybės viename asmenyje, kiek Jis yra duodąs, gaivinąs, aktingai gimdąs; kai sakome Bažnyčia, ma­ nome tą patį, tik kiek Jis yra priimąs, gaivinamas, pasyviai gimdąs8.

Bet nepadarykime klaidos: ne dėl to tokie santykiai yra tarp Kristaus ir Bažnyčios, kad jiems panašūs yra tarp vyro ir moters, bet dėl to vyras su moterimi taip santykiuoja, kad jie yra Kristaus ir Bažnyčios figūros.

Moteris taip kilo iš vy­ ro dėl to, kad šitas vyksmas buvo apspręstas Bažnyčios kili­ mo principo. Žmogiškosios idėjos poliariškumas buvo pada­ lintas tarp dviejų lyčių dėl to, kad jis buvo apspręstas Kris­ taus ir Bažnyčios poliariškumo. Dar kartą: ne Logo Įsikūnijimo žygiai taikėsi prie žmonių, bet žmonių tvėrimas taikėsi prie būsimojo Logo Įsikūnijimo. Čia mes priėjome dar aiškesnę lyčių buvimo prasmę: ly­ tys yra išraiška Kristaus ir Bažnyčios, lyčių poliariškumas yra Kris­ taus ir Bažnyčios poliariškumas.

Vyras yra figūra teikiančiojo ir visa tveriančiojo Logo, moteris yra šv juozapo rytų svorio netekimas lexington ky savo gelmėse for­ muojančios ir apipavidalinančios Bažnyčios. Vyro sutvėrimas tiesioginiu Dievo veikimu yra simbolis Amžinojo Logo gi­ mimo, moters sutvėrimas iš vyro yra galop simbolis Bažny­ čios kilimo iš Kristaus. Išsiaiškinome simbolinio moters kilimo prasmę.

Tuo ly­ čių tvėrimas buvo baigtas. Dabar mums belieka lieknėjimo cy tik realų vyro ir moters santykiavimą pirmykštėje tobulumo 8 Apie visa tai plačiau pasiskaityti patartume gerb. Tiesa, istorinių žinių mes neturime jokių. Bet mes turime bendrą tobulojo žmogaus vaizdą, iš kurio vis dėlto galima padaryti vieną kitą išvadą ir lyčių gyvenimui. Pirmykštėje tobulumo būklėje jo nebūta, nes žemesnioji žmogaus prigimtis tuomet buvo visiškai klusni proto tarnai­ tė.

Gėdos galima neturėti arba dėl savo nekaltu­ mo arba dėl bjaurumo. Suprantama, pirmųjų žmonių nesigėdijimas buvo jų pilnatvės pasėka, pasėka to, ką teologai va­ dina integritas hominis. Tai buvo kūdikiškas nekaltumas, bet be kūdikiško naivumo.

Kūdikyje žemieji instinktai dar nėra išsivystę, jie miega dar tik pumpuruose, kaip žiemos metu miega medžių spurgelės. Pirmieji žmonės buvo amžiaus pil­ nybėje, jų instinktai nemiegojo, bet klusniai budėjo, laukda­ mi proto nurodymų. Jokio šėlimo, jokio neapvalyto patrau­ kimo, nes viskas buvo palenkta dvasiai, o dvasia - Dievui. Ir vis dėlto patraukimas buvo.

Ne kūninis patraukimas, kaip kad subiologėjęs pasaulis šiandien bando aiškinti, bet sielų poliariškumo patraukimas. Du daiktai, įelektrinti priešingų po­ lių elektra traukia vienas kitą, du artimi ir kartu skirtingi che­ miniai elementai jungiasi vienas su kitu. Tai yra materijos poliariškumas. Vėjas sklaido augalų dulkes ir apvaisina žie­ dus, laikas sukelia gyvuliuose kūno atmainas. Tai gyvybės poliariškumas. Pirmasis žmogus ieškojo sau panašaus ir su­ radęs pranašingam regėjime amžinai susiriša su antrąja sa­ vo puse.

Tai dvasios poliariškumas. Pirmajam žmogui negera būti vienam ne dėl cheminio patraukimo, ne dėl gyvybinio patraukimo, bet dėl dvasinio patraukimo. Pirmykštėje tobulu­ mo būklėje vyras ir moteris yra ne dvi biologinės lytys, bet visų pirma du žmogiškosios idėjos poliai.

kaip išmatuoti kūno svorio kritimą

Tik paskui, tik antroje vietoje, kiekvienas šitas polius, be dvasios poliariškumo, tu­ ri dar ir gyvybės poliariškumą. Bet tai nesvarbu. Ir šitasai 21 gyvybinis poliariškumas žmonėse realizavosi tik po nupuo­ limo. Tobulojoje būklėje apie jį mes nieko negirdime. Jo lyg ir nebūta, nes ne jis sudaro vyro ir moters prasmę. Visai kas kita yra su dvasios poliariškumu. Jį jautė Adomas, ieškoda­ mas sau panašaus; jį jautė pirmoji moteris, išeidama iš pir­ mojo vyro.

Ir tą momentą, kai juodu stojo vienas prieš kitą, kai pažvelgė vienas kitam į akis, kai kūdikiškam nekaltume padavė vienas kitam rankas - tą momentą dvasinės gyvybės srovė ištryško iš vyriškosios sielos ir apvaisinančiu turinin­ gumu nusileido į moteriškosios sielos gelmes. Tą momentą juodu pajuto, kad juodu yra skirti vienas kitam, kad toji pradėjusioji tekėti srovė turi tekėti amžinai, nes ji yra pilnuti­ nės žmogiškosios būties gaivintoja. Tą momentą Šiurpulinga­ me regėjime juodu taip pat pamatė, kad tada, kai šitoji sro­ vė trūks, kai įtampa tarp jų išnyks, tada juodu užsidarys kiekvienas savame egoizmo kiaute ir pradės vienas kito nai­ kinimo kovą.

Tai buvo palaimintosios vienybės ir pilnutinės pusiausvy­ ros laikas. Tai buvo rojaus laikas. Mes vis nesiliaujame klydę vaizduodamiesi rojų visų pirma kaip puikų sodą, kuriame te­ kėjo krištolo skaidrumo upės, kuriame augo saldžiausio ska­ numo vaisių ir kuriame žvėrys gulėjo prie žmogaus kojų. Taip, tai visa buvo. Bet dėl ko? Dėl to, kad žmogus buvo kitoks.

Apsigyvenkime mes tokiame sode, ir jau tą pačią dieną susidrums upės vandenys, apkars vaisiai, ir žvėrys, kalendami šv juozapo rytų svorio netekimas lexington ky, pabėgs nuo mūsų: rojų mes paversime ne linksmy­ bės ir meilės, - vadinasi, vienybės, - bet neapykantos, - va­ dinasi, šv juozapo rytų svorio netekimas lexington ky - sodu.

Ne pasaulis daro laimingą žmogų, bet laimingas žmogus daro laimingą pasaulį. Todėl jeigu rojus iš tikro buvo rojus, tai tik dėl to, kad pirmųjų žmonių - vyro ir moters - sielose buvo rojus.

Moteriškoji siela džiaugėsi tekan­ čiais į ją vyriškaisiais pradais, ugdė juosius savo gelmėse ir gimdė juos vyriškajai sielai. Vyriškoji siela buvo laiminga, galinti teikti dvasi­ nių pradų ir paskui pasidžiaugti jaisiais jau apipavidalintais, jau subrandintais, papildytais amžinuoju moteriškumu ir jai pagimdytais. Ji buvo jų tėvas. Mes tiek esame įaugę į biologiškumą, jog negali­ me nė kalbėti apie gimdymą be kūniškosios sąvokos.

Bet tai yra mūsų, o ne gimdymo negrynumas. Kūninis gimdymas nė­ ra vienintelis gimdymas, ir gimdymo sąvoka savo esmėje nėra bio­ loginė sąvoka.

Halle PG Patrologiae cursus completus.

Tai nėra metafora. Tai yra realiausia tikrovė. Ir šitas dieviškasis gimdymas yra amžiams; jis buvo dar tada, kai gyvybės nebuvo, kai kūnai negimdė, ir bus per amžius. Žmogaus dvasia gimdo idėjas. Tai taip pat nėra metafora. Tai taip pat yra rea­ lybė. Ir šitas dvasiškasis gimdymas yra pirmesnis už kūninį gim­ dymą. Jis ateina su pirmosios minties švystelėjimu ir nesibai­ gia niekados. Kiekvienas būties laipsnis turi savo tobulumą atitinkantį gimdymą.

idealus svorio metimo iššūkis

Dievybė turi dieviškąjį gimdymą, dva­ sia turi dvasiškąjį ir gyvybė - gyvybinį gimdymą. Gyvybinis gimdymas yra paskutinis, yra netobuliausias gimdymas. Jis yra tik tolimas šešėlis aukštesniųjų gimdymų. Gyvuliai netu­ ri dvasinio gimdymo, nes jie neturi dvasios.

Grynosios dva­ sios neturi kūninio - gyvybinio gimdymo, nes jos neturi kū­ no - gyvybės. Žmogus turi ir vieną, ir kitą, nes jis yra įsikū­ nijusi dvasia. Bet kaip ne kūnas žmogų padaro žmogum, taip ir ne gyvybinis gimdymas pirmiausia yra charakteringas žmo­ gui. Žmogų daro dvasia. Tad ir dvasinis gimdymas yra šv juozapo rytų svorio netekimas lexington ky pirma žmogiškasis gimdymas. Žmogiškajai idėjai svarbu ne josios egzempliorių skaičius, bet tobula josios išraiška.

Štai kodėl ir pirmykštėj tobulumo būklėj - rojuje mes neranda­ me gyvybinio gimdymo, bet užtat randame neapsakomo to­ bulumo ir vaisingumo dvasinį gimdymą.

Lytys puikiai žino­ jo, kad jos pirmiausia yra ne tam, kad didintų žmogiškosios idėjos egzempliorių skaičių, bet tam, kad šitą idėją kuo to­ buliausiai savyje išreikštų pilnutiniu savo poliariškumo su­ derinimu, pilnutine savo polių pusiausvyra, kuri kyla iš nuo­ latinio keitimosi dvasine gyvybe.

Jie būtų buvę išpildyti ir tobulojoj būklėj. Bet būtų buvę išpil­ dyti visų pirma pagal žmogiškosios idėjos ir jos poliariškumo 23 reikalavimus. Vadinasi, net ir egzempliorių skaičiaus didėjimas būtų pirmoj eilėj įvykęs pagal dvasių poliariškumo pusiausvyros dėsnį.

Juk kas yra vyras be moteriškojo prado, ir kas yra moteris be vyriškojo papildymo? Žmogaus pusės, pusiau būtys, nykstančios sa­ vo išsiskyrime. Tobulumo būklėj to negalėjo būti.

Reikia spė­ ti, kad gyvenimo gelmėse ir dabar taip nėra. Čia polius tu­ rėjo būti pastatytas prieš polių, kad duotų ir imtų, kad pra­ dėtų ir gimdytų, kad keistųsi, kad pasipildytų ir tuo būdu žmogiškosios idėjos plazdančią būtį realizuotų ne platumu, bet gilumu.

Pietro U. William R.

Štai lyčių gyvenimo rojuje šešėlis. Tik šešėlis. Nes mes ne­ turime jokios galios praskleisti Šitos paslapties uždangą ir iš­ vysti josios stebuklus. Angelas su ugniniu kardu stovi prie rojaus vartų visiems, kurie tik drįstų į jį įžengti. Jį galima regėti tik iš tolo, tik pasiilgtose auksinėse ūkanose ir svajoti apie tą aukso amžių, kada tobuloje meilėje vyras ir moteris sėdėjo ant krištolo šv juozapo rytų svorio netekimas lexington ky kranto, o prie jų kojų gulėjo tigras ir gazelė.

Skilimas10 Dabartinis lyčių santykiavimas nė iš tolo neprimena ro­ jaus. Tą pa­ darė žmogaus puolimas, nuodėmė, kova prieš Dievą. Bet kodėl žmonės, atsitraukę nuo Dievo, nesusiglaudė tarp sa­ vęs, kad bendromis jėgomis patys ieškotų laimės ir kovotų prieš jų paliktąjį Dievą?

Atsakymas į šitą klausimą paliečia giliausią puolimo esmę ir kartu atskleidžia dabartinio lyčių gyvenimo priežastis. Šito chaoso tvarkyme mes aiškiai matome kaip idėjų nusileidimas darosi vis platesnis, kaip kiekviena aukš­ tesnė formuojanti lytis vis įima savin visas žemesniąsias, tap­ dama tuo būdu visuotinės vienybės išraiška. Galop nusilei­ džia tobuliausioji žmogiškoji idėja ir savo realizavimuisi at­ baigiamai sujungia būties pradus tarp savęs.

Žmogus darosi ne tik regima šitos vienybės išraiška, bet ir josios nešėjas, jo­ sios principas. Žmogus turėjo jėgos, ne fiziniu ryšiu, ne iš­ viršine tvarka, bet išvidiniu suderinimu, kylančiu iš kosmo lyčių palenkimo vyriausiajai lyčiai - sielai, vienyti pasaulio tvarinius. Medžiaginės, gyvybės ir jausminės sielos - daiktų lytys buvo palenktos dvasinei sielai - žmogaus lyčiai.

Žmo­ gaus siela valdė ne tik savo kūną, bet ir visus kūnus, nes ji savyje turėjo visų sielų galybę. Tos galybės pagrindas buvo ankštas pirmųjų žmonių susirišimas su Dievu. Žmogus tik todėl galėjo jungti kosmą, kad jis pats buvo susijungęs su Dievu, jam visos pasaulio sielos tik todėl buvo palenktos, kad jo paties siela buvo palenkta Dievui.

Čia yra ir lyčių vieny­ bės pagrindas. Lyčių vienybė leidosi iš Dievo. Pusiausvyra tarp vyro ir moters buvo atvaizdas pusiausvyros tarp žmo­ gaus ir Dievo.

svorio metimo išteklių sėkmės istorijos

Bet štai įvyksta puolimas. Moters neatsparumas yra ne kas kita, kaip priimančiojo poliaus nuolatinis atvirumas pri­ imti iŠ Šalies svetimą gyvybę ir tik paskui ją savyje brandin­ ti. Priimantysis polius jau nu­ sidėjo, bet dar nenusidėjo žmogus. Tai buvo dva­ sios puikybės nuodėmė. Bet šita nuodėmė yra vyro nuodė­ mė - culpa Adami. Tą pabrėžia visa katalikų pasaulėžiūra, nes 25 josios - tos nuodėmės - pripažinimas priklausė nuo vyro va­ lios.

Ši pagunda nebūtų tapusi žmogaus nuodėme, jei jos Adomas nebūtų pripažinęs. Puolimas įvyko. Nuodėmėje bendradarbiavo abu poliai vyras ir moteris. Kokios pasekmės to viso pačioms lytims? Nuodėmė, išardžiusi žmogaus jungę su Dievu, atėmė iš žmo­ gaus ir galybę jungti kosmą.

Daiktų sielos - lytys jau nebe­ buvo palenktos žmogiškajai sielai. Atsiskyrimas, elementų išsijun­ gimas įsiskverbė ir į visą kosmą: medžiaga sukilo prieš me­ džiagą, gyvybė prieš gyvybę ir dvasia prieš dvasią. Puiku­ sis kosmas pavirto vėl pusiau chaosu, šitas išsiskyrimas, lyg kokia raudona spalva nudažo visą nupuolusį kosmą.

Puoli­ mu buvo suardyti santykiai tarp aukštesnių ir žemesnių ly­ čių. Kiekvienas gyvulys, kiekvienas vabzdys, kiekviena dul­ kelė yra nuo visų kitų atsiskyrusi ir atsiribojusi; visi nori būti tik sau ir savyje, kitus išnaudodami arba atstumdami, šis egoizmas ir yra šaknis visokio prigimties blogio. Mes jį va­ diname kova už būvį. Ir prasidėjo po to viso visuotinis draskymasis. Dvasinį gimdymą pakeitė kūniškas, o iš jo gimę žu­ dė vienas kitą. Jau ties rojaus vartais įvyko žmogžudystė: brolis užmušė brolį.

Pirmasis nupuolimas buvo ne tik nelaimė, bet ir nuodė­ mė, o nuodėmė ne tik neartina žmonių, bet juos dar atstu­ mia. Nuodėmingų žygių sėbrai nekenčia vienas kito. Todėl ir lyčių šv juozapo rytų svorio netekimas lexington ky vienybė išnyko, meilė išnyko, o radosi gašlu­ mas.

Kilo kova. Ir jokia kova nėra tokia beprasmiška, tokia naikinanti, kaip kova tarp vyro ir moters. Žmogiškoji idėja dabar buvo perskirta konkretinėje savo išraiškoje.

mt džuljeta svorio kritimas

Du josios poliai neteko įtampos, kuri yra poliariškumo gyvybės pagrin­ das. Vyras ir moteris tapo tik pusiaužmogiai, nes žmogiško­ sios idėjos jie negali realizuoti be vienas kito, tuo tarpu ly­ tys izoliavosi savo dvasioje. Ir tai buvo baisiausia. Vyras sa­ vo teigiamąjį pradą atitvėrė nuo moters ir savo dvasinę energiją mieliau pakreipė į daiktų pasaulį, negu į moters sie­ 26 los gelmes.

Moteris savo priimantįjį pradą laikė tuščią ir sa­ vo vyrui verčiau gimdė kūninius kūdikius negu dvasinius. Vyras vaitojo dėl savo energijos šėlimo, o moteris dejavo sa­ vo tuštybėje. Vyras neduos tau dvasinės gyvybės ir niekins tave dėl tavo tuštumo.

Pirmiau tu savo dvasios jėgą teikei moteriai, da­ bar teiksi žemei. Moteris tau grąžino puikių dvasios verty­ bių, kurios maitino šv juozapo rytų svorio netekimas lexington ky turtino tavo dvasią. Dabar žemė tau želdins usnis, kurios nemaitins nė kūno. Tokia bedugnė atsivėrė tarp lyčių, kurią nors iš dalies už­ tušuoti tegali tiktai meilė. Tagorė, - kuri jaučia, kad ji kitos eilutės rimą atitinka ir turi ją rasti, kad savo tikslą pasiektų. Žmogus savo gilumoje jaučia ir žino, kad jo gyvenimo pagrinde yra plyšys, kuris jį į dvi dalis skiria; jis trokšta jį išlyginti, užgrįsti, ir lyg kas jam sa­ kyte sako, kad tai yra meilė, kuri gali jį galutinai suramin­ ti" Iš tikro ir nupuolusis, ir išsiskyrusis žmogus jaučia, kad mag o7 svorio kritimas gelmėse dar kažkas liko, kas jį stumia ieškoti kitos lyties paramos, kas pažadina kažkokį ilgesį ir kas sukelia džiaugs­ mą, šitą paramą suradus.

Šitą ilgesį ir šitą džiaugsmą šiandien mes vadiname meile. Deja, kaip žinojimo troškulys, užuot tar­ navęs tiesos radimui, labai dažnai virsta tik priemone pra­ gyvenimui, taip ir meilės ilgesys, ir meilės džiaugsmas ne kartą esti paverčiamas tik kūnišku patraukimu ir kūnišku pa­ sitenkinimu. Gyvybė, atsipalaidavusi nuo dvasios, ne tik kad šiosios dabar neklauso, bet dar ir labai sumaniai sugeba sa-1 11 Cit. Visa senovė vyro ir moters santykiuose neįžiūrėjo nieko daugiau, kaip tik gyvybės per­ teikimo instinktą.

Jis todėl, lyg kokia raudona gija, ir eina per visą senovės mitologiją, jis prasikiša praktiniame gyve­ nime ir net religijoje. Praktiniame gyvenime skaistybė arba visai nebu­ vo kultyvuojama, arba buvo tik grynai negatyvinio - atgai­ lojančio pobūdžio.

Romos vaidilutės buvo ne kas kita kaip atgailininkės. Prieš Kristų mes težinome tik vieną vienintelį pavyzdį skaisčios, nepaliestos moterystės - tai šv. Marijos ir šv. Visos kitos dejavo, jeigu kartais prigimtis ne­ suteikdavo joms kūdikių.

Vienašališkas vyro ir moters ilge­ sio supratimas nueidavo kai kur net taip toli, jog pradėta net dievai garbinti ištvirkavimu. Žinomas religijų istorijoje falo kultas taip pat priklauso prie šito iškrypusio meilės su­ pratimo.

Nupuolimu atpalaiduotų instinktų galybė savo chaose visiškai palaidojo meilės prasmę. Skaitykime seno­ vės poetus: Sapfo, Anakreontą, Katulą, Horacijų, Ovidijų ir net Vergilijų13 šv juozapo rytų svorio netekimas lexington ky visur meilė yra ne kas kita, kaip instinktai, kaip jų patenkinimas ar veržimasis patenkinti.

Ir taip mene, taip gyvenime, taip pažiūrose, taip religijoje. Platonas buvo pirmasis, kuris genialiu protu įžiūrėjo, kad žmoguje dar yra kažkas daugiau, negu grynas gyvybės ver­ žimasis, kad Žmogaus siela, atklydusi šv juozapo rytų svorio netekimas lexington ky aukštesnio pasau­ 12 Šitas posakis nusako lytinio geidulio tik atsitiktinę reikšmę.

Žmonėse jam šitą prasmę suteikia tik protas. Pats savyje jis yra beprasmiškas, pats save naikinantis, aklas veržimasis pasitenkinti. Apie giminės palaikymą negal­ voja ne tik jis, bet dažniausiai nė dvasia, jojo šėlimo aptemdyta. Todėl jis meilėje griežtai skiria: lyties geidulį ir dvasišką ilgesį.

Apie pirmąjį nebuvo ir nėra - reikalo kalbėti, nes visa Platono gadynė buvo juo persunkta. Taigi Platonas savo meilės himną gieda tik šitam dangiškajam erosui, šitam dvasiškajam ilgesiui.

Tai yra ne­ mirtingosios sielos savo tėvynės ilgesys, tai ilgesys dėl to, kad, kaip sako Fr. Daugelis plato­ niškoje meilėje nori matyti nepatenkintą kūniškąją meilę. Tai yra klaida. Dangiškasis Platono erosas neturi nieko bendro ne tik su kūnu, bet ir su moterimi ar vyru apskritai, net su visu žemiškuoju pasau­ liu.

Pagal Platoną, siela yra uždaryta kūne, kaip kokiame kalėjime dėl to, kad ji nusikalto dar aname tobulajame pasaulyje. Siela jau gyveno ir prieš kū­ no gyvenimą. Ir Štai dabar šitos netobulos žemiškosios tik­ rovės pavidalai pažadina sieloje ano tobulojo gyvenimo at­ siminimus, ji pradeda jo ilgėtis, pradeda trokšti tos padėties, kada ji skaisti ir graži regėjo Dievo veidą, kada ji buvo ne­ apsunkinta to, ką dabar ji valkioja, vadindama savo kūnu. Tai nėra josios kūnas, tai tik už bausmę prikibusi medžiaga.

Pajutusi šitos tik­ rovės tik pusiau realumą ir ano tobulojo gyvenimo grožį ir laimę, ji visomis savo būties gelmėmis jo pasiilgsta ir pra­ deda jo trokšti. Tai yra meilė, tai tasai dangiškasis erosas. Bet štai čia pat tuoj kyla vienas neaiškumas: jeigu pamergės svorio metimas esmė yra tik ano pasaulio ilgesys, kodėl jis apsireiškia vyro arba moters ilgesiu, o ne šiaip kokių dvasinių vertybių apskri­ 14 Kristus ir žmogaus gyvenimas, Kaunas,p.

Viduramziu Zodynas by Sudare Peter Dinzelbacher

Kodėl jį pažadina ne mokslas, ne menas, net ne religija, bet vyras arba moteris? Žemiškasis erosas sa­ vo galingumu patraukia su savimi dangiškąjį erosą, pavilioja jį savo apgaulingu žavėjimu ir paskandina savo vyliuose.

Žemiškasis erosas nutraukia tąjį tobuląjį pasaulį žemyn ir apgyvendina netobuluose pavida­ luose. Užtat Platonas taip labai ir trokšta įtikinti, kad vyro ir moters ilgėjimasis yra iliuzija, yra apgaulė, kad čia yra ano pa­ saulio ilgesys, kad siela, sutikusi žemės grožį, neprivalo prie jo prikibti, bet jis turįs būti tik akstinas, tik proga atsiminti tąjį aukštesnį pasaulį, kuris nesiliauja traukęs sielą ir kurio žemiš­ kasis grožis yra tik silpnas šešėlis.

Nesunku įžiūrėti, šv juozapo rytų svorio netekimas lexington ky šitokiuose Platono protavimuose taip pat glūdi galų gale dar geroka porcija jojo gadynės pa­ žiūrų į lyčių santykius.

Platono meilės filosofija buvo reak­ cija prieš visišką senovėje meilės sukūninimą. Ir čia yra visa Platono stiprybė, bet kartu ir silpnybė.

Platonas tiesiog ge­ nialiai suvokė, kad meilė, tikroji, meilė nėra lyties geidulys, bet dvasiškas ilgesys. Platonui turime būti dėkingi, kad galų gale meilė bent teoriškai buvo šv juozapo rytų svorio netekimas lexington ky iš seksualumo chaoso. Platoniškosios meilės koncepcija buvo priimta beveik į visų ideališkai nusiteikusių filosofų veikalus. Solovjovas, pa­ vyzdžiui, tiesiog beveik kartoja Platono mintis negatyviuoju atžvilgiu. Bet ji nėra meilė, ji yra tik klaidingas meilės paveikslas" Ir šiandien, kada vėl grįž­ tama šiuo atžvilgiu į baisų subarbarėjimą, kada seksualizmas skverbiasi į visas gyvenimo sritis, kada didmiesčių viešųjų ir slaptųjų klubų orgijos jau pralenkė Atėnų ir Romos bak­ 16 Die geistigen Grundlagen dės Lebens, p.

Forsteris, - vėl gyvename tokius laikus, kada visi tie sielos reikalai, Platono surinkti į dangiškojo eroso paveikslą, labiau negu kitados nutolo nuo savo tikro patenkinimo ir pražuvo žemiškosios meilės jausme. Tai yra Platono stiprybė. Bet kaip kiekviena reakcinė kryp­ tis, taip ir Platono meilės filosofija neišvengė nenuėjusi į ki­ tą kraštutinumą.

Mums atrodo, kad tąjį dvasišką ilgesį lai­ kyti tiktai ano idealinio pasaulio tegul mes jį imtume ir krikščioniškąja prasme ilgesiu yra per daug; aiškinti šito il­ gesio krypimą į vyrą ar moterį dangiškojo eroso paklydimu yra neteisinga. Tiesa, šitokios pažiūros gali būti labai nau­ dingos atgrasyti žmonėms nuo to pasinėrimo instinktų šėli­ me. Tokiu metu, koks buvo Platono arba mūsų laikais, rei­ kia visų pirma visiškai atskirti lytis, kad jos tik per atsiskyri­ mą prisirengtų tinkamai vienybei.

Bet kaip toks, atskyrimas yra tik vaistas, tik pereinamoji priemonė, taip ir Platono po­ zityvinė meilės filosofija buvo tik pereinamoji pažiūra. Ji yra suaugusi, tiesiog gimusi iš visos Platono filosofijos, todėl su šia laimi arba žūsta. Laikydamas sielas tik atklydusias į šį pasaulį bausmei at­ likti, Platonas yra priverstas žmonių lytyse matyti tik prie­ monę žmonių giminei palaikyti.

Jam nėra vyriškų ir mote­ riškų sielų ta prasme, kad jos būtų žmogiškosios idėjos poliariškumo išraiška. Todėl dvasinio pasipildymo, dvasinio keitimosi sąvoka platoniškoje filosofijoje neegzistuoja.

Jeigu yra lyčių patraukimas viena prie kitos, tai jis Platonui yra tik žemiškojo eroso nerimas, kuris veržiasi į amžiną gyveni­ mą giminės plėtimu. Šitoji mintis rado ryškios išraiškos Pla­ 17 Kristus ir žmogaus gyvenimas, p. Kaip žinome, Platonas idealinėje savo valstybėje numatė ir moterų - ne tik turtų bendrumą.

Šitokia idėja gali kilti tik tokio žmogaus galvoje, kuris ir vy­ rą, ir moterį laiko pilnais žmonėmis, apvilktais tik priešin­ gų kiek makrokomandų numesti kūno riebalus kūnais.

I S S N X. Archivum Lithuanicum 14

Šitas apvilkimas, žinoma, tuomet yra ne kam kitam, kaip tokių pat kūnų - kalėjimų dauginimui. Tuo­ met, aišku, ir meilė, jeigu šv juozapo rytų svorio netekimas lexington ky linksta į priešingą lytį, yra suvi­ liota žemiškojo eroso, ir yra ne kas kita, kaip tojo eroso šv juozapo rytų svorio netekimas lexington ky žimasis į gyvybės plėtimą. Tikroji meilė neturinti nieko ben­ dro nei su vyru, nei su moterimi: tai tik tobulojo pasaulio ilgesys, štai dėl ko Platonas savo valstybėje valdymą pave­ da filosofams, kurie atpalaiduoti nuo moterų, nuo darbo, už­ siima tik amžinųjų idėjų kontempliacija ir iš ten semia nu­ rodymų žemiškajai tvarkai.

Vadinasi, jie turi meilę, bet jų meilė yra gryna, nesudrumsta žemiškojo eroso, nes jie ne­ myli moters, bet tik ilgisi idealinio pasaulio, o tame ir yra platoniškosios meilės esmė. Bet čia ir išeina aikštėn Platono meilės filosofijos trūkumas. Kiek mes palaikome negatyvinę josios pusę, kad meilė nėra nei pats lyties geidulys, nei to gei­ dulio pakilninimas, tiek turime atmesti pozityvinę, kad meilė yra ne moters ar vyro ilgesys, bet idealinio pasaulio.

Pozity­ vinė Platono meilės filosofijos pusė yra paremta jo mokslu apie sielos kilmę ir josios santykius su kūnu. Ir tai nuosek­ lu, nes kiekvienos pažiūros į meilę privalo remtis šituo moks­ lu. Deja, nei Platono pažiūrų į sielos kilmę, nei į sielos san­ tykius su kūnu mes negalime priimti. Ne čia vieta plačiai dėstyti Šitie dalykai. Juos galime rasti kiekviename psicho­ logijos veikale. Čia pasitenkinsime konstatavę, kad siela ne­ gyvena prieš žmogaus prasidėjimą, bet sutveriama pradėji­ mo momentą, kad ji nėra į kūną įkišta už bausmę, kaip į kokį kalėjimą, bet tampa substancialine kūno forma, sudarydama tuo būdu su juo vieną žmogiškąją substanciją, šitaip supra­ tę sielos kilmės ir josios santykių su kūnu problemas, nega­ lime nematyti, kad pozityvinė Platono meilės filosofija iŠ jų neišvedama arba jeigu ir galima išvesti, tai tik labai metafo­ riškai.

Platonui lytys kyla tik iš kūno skirtumo, mes tuo tar­ pu žmonių lytiškumą matome žmogiškosios idėjos poliariš32 kūme. Platonui vyras ar moteris yra tik akstinas tobulojo pa­ saulio prisiminimui pažadinti, mums tuo tarpu vyras ar mo­ teris yra ne tik meilės akstinas, bet ar hula hooping padeda numesti svorį objektas.

Platonui vyro ar moters troškimas yra žemiškojo eroso padaras, mums tuo tarpu jis yra persiskyrusių žmogiškosios idėjos polių susivie­ nijimo noras. Platonui meilės ilgesys yra antgamtinio pasau­ lio ilgesys, mums jis yra ilgesys žmogiškosios pilnatvės per papildymą priešinguoju poliumi. Platonui meilės džiaugsmas yra amžinųjų idėjų kontempliacija, mums jis yra pasėka bent netobulo rojinės lyčių pusiausvyros atstatymo, šitie priešin­ gumai kaip tik ir plaukia iš kitokių pažiūrų į žmogaus - tuo pačiu ir į lyčių - kilmę ir į sielos santykius su kūnu.

Atitrū­ kęs nuo lytinio geidulio, Platono meilės supratimas nulėkė per daug aukštai, palikdamas ne tik vyro ar moters kūną, bet ir dvasią.

Platono meilė nėra dvasinė, bet idėjinė arba ge­ riau ideistinė meilė, kaip ir visa jo filosofija. Mes tuo tarpu josios pagrindo norėtume paieškoti prigimtojoje tikrovėje, o josios atbaigimo - antgamtinėje tvarkoje.

Tik taip surišus abi šitas sritis, palaikoma ir reali vyro ar moters reikšmė meilė­ je ir kartu išsaugojama idealinis josios pobūdis, neleidžiant jai nugrimzti į žemiškojo eroso vylius. Platonas, apskritai imant, gerai kalbėjo apie meilės atbaigimą, bet jis leido iš­ sprukti pagrindui. Jo meilė nesiremia lytimis ir todėl virsta tik metaforine meile, kokia žmogus myli kilnų idealą. Tuo tarpu idealų meilė nuo vyro ar moters meilės yra labai skir­ tinga.

Kas tad yra ši pastaroji? Visų pirma turime dar kartą pabrėžti, jog tikroji vyro ar moters meilė yra visai kas kita, negu geidulingumas. Tiesa, jis gali prie meilės prisiplakti, jis gali įgyti labai subtilių ir poetiškų niuansų, bet visados jis liks kūne ir ten bus akylaus stebėto­ jo surandamas. Tiesa vėl, kad geidulingumas gali eiti drau­ ge su meile jis dažnai ir eina, nes juk žmogus yra ir gyvu­ lys, ir dvasiabet jis nieku būdu nėra nei meilės priežastis, nei meilės pasėka.

Geidulingumas nežadina meilės kai kuriais at­ vejais jis dar ją užmušanė meilė nekelia geidulingumo kil­ ni meilė slopina geidulingumą.

IŠ kitos pusės, geidulingu­ mas gali būti be meilės, o meilė - be geidulingumo. O tai 33 dėl to, kad geidulingumas kyla iš kūno, o meilė - iš dva­ sios. Tuo tarpu nuo amžių negirdėta, kad kūniškas produk­ tas virstų dvasiniu, o dvasinė išdava virstų kūno dalyku. Ar dar reikia pastebėti, kad praktikoje dažnai yra sunku atskirti, kur yra geidulingumas, o kur yra meilė, nes praktinis žmo­ gus yra vienas žmogus - su kūnu ir su dvasia.

Ir geidulin­ gumo, ir šv juozapo rytų svorio netekimas lexington ky troškimas yra priešingasis polius. Bet kas turi akylų ir dar nesudrumstą žvilgsnį, kas žino ir jaučia tiek kū­ no, tiek dvasios reikalavimus, tas ne taip jau labai sunkiai galės atskirti šiuos du iš esmės skirtingus dalykus, kaip iš es­ mės yra skirtinga gyvybė nuo dvasios.

Meilės objektai keičiasi ne taip greitai. Dėl ko - tai pamaty­ sime vėliau. Iš kitos pusės, kas vesdamas pasižada, kaip šv.

Paulius sako, savo žmoną laikyti mergaite, - argi ar galiu lengvai numesti svorio sunku bus įžiūrėti tikroji meilė? Kas skaitė šveicaro H. Tadeo nusivežė Sibillą prie altoriaus vežimėlyje, nes ji kalnuose nušalo abi kojas. Kas galės jame neigti tikrąją mei­ lę? Kai Senojo Įstatymo Tobijas vedė Sarą ir tris dienas mel­ dėsi Dievui - kas skaitė šitą maldą, tas negalės jam prikišti geidulingumo.

Taigi yra meilė ir yra geidulingumas. Nerei­ kia niekados šitų dalykų painioti, nes tas nelemtas nemokė­ jimas jų atskirti veda į labai klaidingas išvadas ne tik teori­ joje, bet dar labiau praktiniame gyvenime. Bet šitas meilės pažeminimas kaip tik dar labiau verčia mus pa­ brėžti josios kilnumą, tiesiog josios šventumą net ir prigim­ toje srityje, nes prie tų trijų liekanų iš palaimintųjų rojaus lai­ kų, prie žvaigždžių, gėlių ir kūdikio akyčių, mes dar drą­ siai pridėtume ir ketvirtąją - meilę.

Bet pieštukas sustings­ ta tavo rankoje, knyga lieka atvožta, tu žiūri į tolį, ir tame to­ lyje iškyla mergaitės galvutė. Bet tai dar tėra tik įvadas į meilę: tai meilės ieškojimas, meilės ilgesys.

Argi nepastebime kaip tai panašu į pirmojo žmo­ gaus ieškojimą?

Negera būti vienam ne tik pirmajam žmogui, bet ir kiekvienam. Todėl kiekvieno širdyje kyla kažko ilgesys, kažko ieškojimas. Ko ir dėl ko? Jie nebuvo aiškūs nė pirmajam žmogui.

Nė Adomas nežinojo, ko jis ieškojo sutvėrimų tarpe ir kas jį spyrė ieškoti. Tai paaiškėjo tik suradus į save panašų. Subiologėjęs amžius jaunuoliškas svajones pasiskubina išaiškinti biologinių funk­ cijų atbudimu.

Jam tai atrodo savaime aiškus faktas, nes lyti­ nio subrendimo laikotarpis kaip tik supuola su meilės troški­ mo pradžia. Bet kaip laikoma logiška klaida post hoc ergo propter hoc, tai taip pat lygia klaida reikia laikyti ir cum hoc ergo propter hoc.

Argi dar maža yra įrodinėta, kad dvasios išsivys­ tymas priklauso nuo kūno išsivystymo, kad dvasia tik tada pradeda plasnoti visu plotu, kai kūnas taip pat yra visu plo­ tu išsivystęs? Tuo tarpu lytinis subrendimas kaip tik atbaigia kūno išsivystymą. Dvasia dabar randa tvirtos atramos bebai­ giančiame bręsti kūne ir pati pradeda veržtis į kūrybinį gy­ venimą.

Ar tai lytinio subrendimo pasėka? Lytinio subrendimo pasėka yra geidulingumas. Bet jis visiškai yra skir­ tingas nuo meilės ilgesio, gemančio jaunikaičio ar mergaitės širdyje. Mūsų amžiuje, tiesa, kada dauguma jaunuolių dar prieš brendimą yra užnuodyti pornografinių veikalų, paveiks­ lų, kino filmų, jaunimo svajonės - ypač vyriškojo - šv juozapo rytų svorio netekimas lexington ky siai ir eina šita geidulingumo rodoma kryptimi.

Bet kas Žino sveikoje ir doroje atmosferoje augančio jaunimo psichologiją, kas žino, kaip mergaitės gėdisi savo moteriškų žymių ir kaip berniukai tiesiog nekenčia jiems neduodančių ramybės atbu­ dusių geidulių - ir vis dėlto kaip vieni ir kiti ilgisi meilės ir apie ją svajoja, neįsileisdami į šitas svajones nė šešėlio neŠva35 rios minties, tas negalės tvirtinti, kad visa tai lytinio brendi­ mo pasėka. Kiek jaunimo ilgesiai ir svajonės eina geidulingu­ mo kryptimi, tiek iš tikro jos yra lytinio brendimo produktas.

Bet kiek jos siekia kažko nežinomo, kažko į save panašaus, ko neranda visoje supančioje aplinkoje, tiek jos yra dvasios atbudimo pasėka. Palikime šalia geidulingas svajones, nes jų siekimas yra aiš­ kus ir jų aiškinimai per daug įkyrėję. Bet ko siekia atbudusi ir j kūrybiškus žygius pasinešusi dvasia? Apie ką svajoja ir ko il­ gisi audringa jaunikaičio ir tyloje susikaupusi mergaitės siela?

Kaip nežinojo ieškodamas pirmasis žmogus, taip nežino nė vienas. Tik štai pamažu19susidūrimas su vienu žmogum lašas po lašo pradeda pilti į sielą kažką, kas pririša, kas patraukia, kas jungia ir vienija. Ir vieną gražią dieną svajonės, ilgesiai, nemiegotos naktys susitelkia aplink vieną konkretų objektą: aplink vyrą arba aplink moterį. Tik dabar jaunikaitis arba mergai­ tė sužino, kas buvo tai, ko jie ieškojo, ko ilgėjosi, troško ir sap­ navo. Tik dabar jie sako su pirmuoju žmogumi: štai dėl ko aš paliksiu savo gimdytojus, savo brolius ir seseris, savo tėviškę ir net savo šalį; štai su kuo aš surišiu savo gyvenimą, savo li­ kimą ir net amžinąjį buvimą.

Argi visa tai nėra pakartojimas pirmojo žmogaus ieškojimo ir radimo?

Adomo meilės kilimas buvo ženklas visų amžių meilės pradžiai. Adomo meilės pobūdis taip pat bu­ vo ženklas visą amžių meilės pobūdžiui. Pa­ prastai meilė prasideda daug anksčiau, negu yra galimos ve­ dybos. Kas yra kūninis gimdymas prieš dvasinį gimdymą, ir ką reiškia geidulingumo alkis, kada dvasia yra soti?

Mei­ lės troškimas yra moters arba vyro troškimas. Ne moters arba vyro, kaip biologinių lyčių, bet kaip žmogiškosios idėjos polių konkretizacijos. Jauno žmogaus siela, atbudusi kūrybiniam veiklumui, pasijunta dar nepilna, pasijunta esanti tik pusė, negalinti sudaryti įtampos, palaikančios jos pilnutinumą, be priešingo poliaus. Jaunikaitis ieško ir ilgisi, nes neturi į ką osciliuoti, neturi kam teikti savo dvasios gyvybės, neturi kam būti riteris ne tik globojamąja, bet ir žadinamąja prasmėmis.

Berniukai jo nepatenkina, nes jie visi ieško ir todėl išsisklai­ do. Mergelė ilgisi ir ieško, nes pajunta troškimą duoti kam nors savo sieloje išaugintų vertybių, ji nori ką nors globoti, kam nors gimdyti dvasinius kūdikius, bet neturi kam, netu­ ri sielos pradėjėjos, neturi teikiančiojo poliaus. Jaunikaitis yra teikiantysis polius: jis nori duoti.

VAdaugiausia domisi stiklo ir metalų Repr. Lippmann, Enststehung u. Ausbre- apdorojimu bei dažų gamyba: pvz. Weinheim H artlaub, Der Stein d.

  1. Aktoriai kurie meta svorį dėl kino vaidmenų
  2. Kaip pašalinti pilvo riebalų guru mann
  3. Ar modafinilas gali numesti svorį
  4. Tinka svorio netekimas las cruces nm
  5. Nemiega gali numesti svorio
  6. Николь покорно поцеловала Ричарда и вновь закрыла .

Weisen, Mn. Frick, Einf. S chneider, Lexikon vėliau aptinkami ir brandžiųjų vėlyv. VA da­ alchemist. Symbole, Weinheim - lykinėje literatūroje. Kaip ars nova, praktikos ir H. B untz, Dt. Traktate d. Europos A randasi iš šv juozapo rytų svorio netekimas lexington ky Ploss, Alchimia, Mn. O brist, helėnistinės-aleksandriškosios Arecepcijos ara­ Les dėbuts de Fimagerie alchimiąue, P. XII a. Patristika -»patrologija išvystė šįjau An­ Pseudo Razijaus De saiibus et aluminibus. Iš­ alegorija dažnai naudojasi sapno priedanga.

Ji itin aiškinamos atskiros sąvokos daiktai, asmenys, suklestėjo taut. Religinėje lit. Paulius ir t. Kaip -»moralitdė vaidinimas šis žanras principą, jis Dievo sukeltus ST įvykius gr.

Din tus typos, o lot. Antitypos išganymo darbais. Ehl Šv. Rašto prasmių, kurios visos drauge sudaro Lit. A platesniąją prasme. Būta ir teol. A taiky­ mo ne bibliniams objektams, pavyzdžiui, gyvū­ Aleksandrinas, XIV a. Kiek Agalėjo ir gali būti nusakantis pranc. O hly, Vom geistigen Sinn d. Astrofų esamajau XII a.

Vėliau A išstumia -» M eier, Uberlegungen z. Studien 10 O hly, Schriften z. FIaug Hg. Funktionen d. Allegorie, St. B rinkmann, Ma. Flermeneutik, Da. Schmidtke, Studien zur dingallegor. G lier, Allegorien, in: V.

M uller Hgg. Stoffe d. W hitman, Allegory. The Dynamics of an Ancient tų, tapo klasikiniu rimtojo žanro vers heroiąue and Med. Techniąue, C. Rus- metru.

Ehl sel Ed. The Craft of Allegory in Med. Aleksandro D. Nuo alegorezės Askiriasi tuo, kad šiuo pasaulinėje lit. Jau senovėje Aleksandras buvo laiko­ keltine prasme aiškinamasjau esamas tekstas. A - rožės, t. VA jis buvo laikomas 29 žmogaus puikybės ir tuštybės pavyzdžiu. Ecenbacho perdirbo 28 eilučių Val­ Pradžią lit.

  • Geriausias būdas numesti svorio paxil
  • Numesti svorio lėta viryklė
  • Как и куда она подевалась.

Joje perteikiamos romano tra­ rodoma kurtuaz. Seiffitas iš austrų-bavarų kalbinio arealo nuotykių istorijos. Po po Kr. Historia depreliis, pla­ parašytas XIV a. Be to, VAbūta ir etalonin­ kūrinys.

Alberiko iš si gana nuosekliai. Gydytojas iš Miuncheno Han­ Bezansono šen.

svorio netekimas hiv simptomai

Jokūbas šio romano išlikusios tik pirmosios eilutės. Aleksandras Paris pra- veikalas maždaug t. Anglijoje Tomas Kentietis sukūrė aleksandrinas! Trečiojoje da- Alisaunder - eil. Vėliau, remian­ rimu. Wys lionė į žemiškąjį rojų. C ary, The med. Alexander, C. B rum- mack, Die Darstellung d. Orients in den dt. Alexander- Šatiljono Alexandreis lot.

B untz, Die dt. Alexan- čių. Parašytas pagal Vergilijų, šis kūrinys tapo der-Dichtung d. Aleksandras čia vaiz­ duojamas kaip valdovo dorybių įsikūnijimas, ja­ Aleliuja hebr. Į vok. A atliekama responsoriumu, t. Tik gedulo ir atgailos metu Kurtuaz.

VIII-X a. Plataus nustatyti buvus apie 75 pagr. Schl 21 eilučių. Rudolfas rėmėsi Historia depre­ Lit. Pavyzdingas Aleksan­ dien I. Ab dro gyvenimas ir riteriški žygiai vaizduojami itKassel Jammers, Das Alleluja in der valdovo -» veidrodžių literatūroje. Ulrichas iš gregorian. Messe, Mr. Alemannen,Alaman- požiūriu priešingu ženklu - žinota jau Antikos nen,alle Mannen - visi vyrai, plg. Aust­ balsiųsąskambį gretimuose žodžiuose, dažnai leng­ rijos terit.

  • Sunku numesti svorio maitinant krūtimi
  • Viduramziu Zodynas by Sudare Peter Dinzelbacher | PDF
  • partitioner/madera.lt at master · jakerylandwilliams/partitioner · GitHub
  • Ypač lengva svorio netekimas
  • Ричард, почему ты так уверен, что эта штуковина не может свалиться с того утеса над морем.
  • Raštai. T. Moterystės filosofija [11] - madera.lt
  • I S S N X. Archivum Lithuanicum 14 - PDF Kostenfreier Download

Haus undHof Manu undMaus. A turi atskirą, palyginti savarankišką her­ tive revival, nutukimas mesti svorį lengva. Hof cogystę. Reichenau vien. Muller Hg. Alemannen, Da. Christlein, Die Alemannen, St. Anglijoje ir Škotijoje ten išlikusį ir Alemanų kalba.

Alemanų tarmės menkai skiria­ XVI a. Apie š. Green Knight Iš šen. Galeno vien. Galiii, maldų ir tikėji­ veikiausiai per vid. Anglijos grafysčių Vorčes- mo išpažinimo vert. Labai lais­ pelos, Aristotelio vert. Reichenau k. Trudperto vien. Miunsterio slėnyje radosi lit. Akūriniams siau­ lit. A rašė poetai Hartmanas iš Aujė, Gotfrydas resniąja prasme, t. Bg lankstesnė raidžių rimo eilutė nei šen. Artūru susijusių temų pomėgis, menkas šventas A naudojamas kunigų ir karalių įšventi­ domėjimasis meilės tema.

A dažnai vaikosi ne­ nimui -» patepimaskulto reikmėms; Apriski­ įprastų ir techn. Gai Piers Plowman. Atsiradimas grįstinas ne tiek taut. Aliteracija lot. Ber aukšt. A - tik su estetiniu Lit. Oakden, Alliterative Poetry in ME. Ebner, Das freie Eigen, Klagenfurt Lanvton Hg.

Alpinių šv juozapo rytų svorio netekimas lexington ky ūkis piemenystė Almenda vid. Naud­ viduriniosios vokiečių aukštaičių k. Hof menos - be išimčių natūrinės, skirtos privačiam į Alternacija lot. Asmeninė Ateisė syklingos kirčiuotų ir nekirčiuotų skiemenų šv juozapo rytų svorio netekimas lexington ky laikui bėgant virto daiktine teise, susijusia su namų tos principas jambas - kylanti A, trochėjas - arba žemės valda; nauji atvykėliai dažn.

Įvairiomis formomis Areiškiasi va įsitvirtina tautinėmis k. VAbaigiantis metrikoje. Vog neteisėtas pretenzijas įją dažnai reiškė nuskurdę žemesnieji didikai arba žemių valdovai. Schu Alternatyvus tekstas, vietoj aparate pateikiamų Lit.

Timm, Die Waldnutzung im Spiegei d. Weistumer, atskirų teksto vietų variantų sudarytojo papildo­ Lutge, Svorio netekimas libido. Agrarverfassung vom mai įdėtas ištisas tekstas.

Taip daroma tada, kai friihen MA bis zum Schroeder- sudėtinga teksto tradicija ir stengiamasi parodyti Schwarz, Die landi. Bader, Studien zur Rechtsgesch. Dorfes, Ko.

MGH SS 1,22 ir t. Balthildis MGH Mer. Ke­ tarminių skirtybių Henriko iš Veldeke dainos, žr. Pažeisdami XIII a. Vog Ataikė daugybė autorių; dėl tojam ir prigijo toks vardas. Bru Altorius iš lot. Vienoje vietoje nuolatos G. Kornrumpf ir kt. Cormeau Hg. Nors A ma šeimos paveldą tuo Askiriasi nuo bendrojo, pašvęstas dieviškajam asmeniui arba kuriam nors leninio ar pirktinio turto ; taip pat ir laisvą turtą, šventajam, simbolikoje jis siejamas su Kristumi. Aatlieka es­ Per kar. Vidurio Vok. Apavertimas lėnu vyksta uždedant antstatas retabulassudarytas iš laikančio rėmo, lenines prievoles; lėno pavertimas A- per alodi- tabernakulio, varstomų sparnų sekmadieninė ir fikaciją.

Anglijoje Anelieka nuo ; V. A kasdieninė pusė ir viską vainikuojančio bokšte­ pakeitė lėnas Nulle terresans seigneur. Din sistema. Schu Lit. R ieger, Die Altarsetzung der dt. Braun, Der chr. Altar, Mn. Gougaud, dirbtuvės. Tikroji A specializacija prasidėja tik Dėvotions et pratiąues ascėtiques du MA, Maredsous Hasse, Der Flugelaltar, Dresden Schindler, Der Schnitzaltar, Rb.

Tai sudarė sąlygas geresnėms buvo daromas iš miežių, taip pat iš kviečių ir medžiagoms įsigyti, ryšiams su tolimomis rinko­ avižų, brandž. Ar galite numesti svorio per savaite ir iš apynių.

Adaryklas turė­ mis palaikyti ir teikė galimybių palaukti atsiskai­ jo ir VA žemvaldžių dvarai, ir vien. Šiuo požiūriu amatininkai turėjo pasitikėti VAkaimuose dažn. Miestuose, panašiai kaip duo­ kėdavo rankpinigius už būsimą realizaciją, taip na -» kepėjasA buvo gaminamas pačiose da­ galiausiai tapdami gamybos organizatoriais ir ryklose.

Be to, radosi gana pelningas aludarių vers­ padarydami amatininkus nuo savęs ūkiškai pri­ las, kurį miestai itin griežtai kontroliavo. Abuvo klausomais.

Prakutę amatininkai užsiėmė Š. VAA eksportavo; ir viet. Din pavojus nusmukti iki samdomų darbininkų. Kita Lit. Klauenberg, Getranke u. Trinken in d. Zeit, vertus, jie turėjo galimybę dirbti už vienetinį at­ Go.

Schneiders, Bierhandel u. Bierpolitik d. Stadte im Hun- lyginimą, gamindami iš užsakovo turtingo A temantn, Bierproduktion u. Bierverbrauch in Dtld. Stefke, Ein Verlagssysteni.

Exportgewerbe d. Nepaisant to, miestų A, jau gerokai spe­ Jbb. Gesellschaft f. Amadis yra XVI a. Ti-H nų ciklo, kurį galima priskirti liaudies knygoms, Lit. Sprandel, Gewerbe und Handelin: pagrindinis herojus.

Pirmasis išlikęs variantas yra H. Aubin ir kt. Wirtschafts- und sukurtas isp. Thrupp, Das ma. Gewer- be, in: Europ. Borchardt, ci Rodriguezo arba Ordonezo de Montalvo 5 St. A savo Amatininkų poezija -» meisterzangas, miesto motyvais artima kūriniams Artūro tema ir iš literatūra dalies romantiškai aukština VA riterystės idealus Ambona iš gr.

VA Pagr. Jans mo pultu ir dvejais aukštyn vedančiais laipteliais, Lit. Thomas, The Romance of Amadis, Lo. Morkaus katedra W. Mulertt, Studien z. Amadisro- Venecijoje. Tarp medžiagų dominuoja akmuo, A mans, He. Sofi­ jos soboras. Rih Amatai, verslo sist.

Ša­ Ambraziejiškoji himnų strofa. Pagal šv. Am­ lutinės Aveiklos kaime būtajau labai seniai pvz. Užuominų apie braziejus naudojo savo dažn. Schl ir kitur, pvz. Weltbild dės Tajana, iš pr.

Karnein, De net P. Nuo IX a. Milano vysk. Ambraziejaus t -»ambrazie­ Amour courtois pranc. Veikiausiai pagal si- voką įmoksi. Ajis nusakė -»trubadūrų išskleistą tapo pastovia kanon. V-VII a. Schl konceptas, kurios branduolys yra idėja, kad meilė Lit. Baroffio, Ambrosiani- sche Liturgie, in: Gesch. Kirchenmusik, I, Kas- tobulėti.

Šiandien A t. Minne sąvoka dažnai taikoma nusakyti įv. Ehl mąja meilės galia. Liebertz-Grun, Z. Sociologie d. Schnell, Causa amoris, Bem Tarp siūlomų priemonių: similitudo, ekskursas digressioLit. Kna kurias XII a. Rašto prasmė besčiavimąsi, nuogo kūno glamonėjimąbet - ir Anagrama gr. Išradėju laikomas dėl, kad ši neturi nepageidautinų padarinių; ji laiko­ Likofronas iš Chalkidės III a.

VAAnaudo­ 34 tos simboliniams aiškinimams į Piloto klausimą moyen age, Tumhout Hay, Annalists and His- torians, Lo. Griežta A forma yra -»palindro­ Analfabetizmas gr. Krii ir rašyti. VApaprastai išreiškiamas sąvoka illite- Uit:.

Wheatley, Of anagrammas, a monograph trea- ratus nepažįstąs raidžių. Nuo jo privalu atskirti ting of their history from the earliest ages to the present iki XII a. Iš pr. Abuvo įprastas lusgramatinis stilistinis terminas netaisyklingai dalykas tarp pasauliečių net pačiuose aukščiau­ sakinio konstrukcijai nusakyti.

Gramatikos požiū­ siuose visuom. VAir NA pr. Schw mesniųjų miestiečių sluoksnių požymiu. O aukš­ Analai lot. Ginčytinas dalykas kiekvienų metų ist. Dauguma XIII a. A ja prasme analfabetai. Galbūt ir dėl AVAlit. Paskirais tokios populiarios iliustracijos. Wit atvejais jie buvo tęsiami iki pat VApab. Kurti jie Lit: H. Grundmann, Litteratus - illiteratus, in: Archiv f. Engelsing, Analphabe- tentum u. Lektūre, St. Schmidt, Vom Lesen u.

Schrobler, T. Paprastai atskirų A autoriai Franz, Studien z. Soziologie d. Spruchdich- būdavo anonimai, dirbdavę vienas po kito, fiksuo­ ters in Dtld.

Jonės, Konnte Oswald dami kiekvienas savo meto įvykius, tačiau papil­ von Wolkenstein lesen u. Vortrage d. Praneštinų De Haan Hgg. VA ir kai kurie veikiau kroni­ minė funkcija yra ta, kad šitaip atsirandančiais A kiniai veikalai vadinami A vad. Nors A tus Antikos rašytojus, pateikia neapykantos itin reikšminga kalbos mokslui, vis dėltoja pagrįs­ kupiną Henriko IV valdymo pav.

Din lėvaizdžiui pvz. Kūrė­ Lit: W. Wattenbach ir kt. VA justi aevi, R. Brewer, Analogy: a basic bibliogra- pasipriešinimu. Renesanso laikais A atsiduria phy, A. Išgarsėjo 17 didelių Ticiano medžio rai­ nes pajamas; nuo Inocento III privalomi naujai žinių, iliustruojančių šiuolaikinės A šv juozapo rytų svorio netekimas lexington ky paskirtiems ir patvirtintiems vysk. Haa vėliau imti taikyti plačiau. Konstancos ir Bazelio Lit. Cetto, Die anatom. Sektion in bildl.

Darstel- bergždžiai. Din lung, Bas. Baader, Zur Anatomie in Paris im Lit. Scha- dewaldt, D. Die Verbindungswörter arbà ca. Lausberg Lausberg, ; Lausberg, Doppelungen 15 fünfmal. Dieses Beispiel zeigt in Verbindung mit 8 und 9 zugleich, dass es nicht vom lexikalischen Gehalt der Einzelglieder abhängt, ob sie mit arbà, mit i oder ohne Verbindungswort in die Gesamtkonstruktion einfließen. Doppelungen mit oder ohne beiordnende Konjunktion können, wie in Beispiel 12durch Schrägstriche voneinander getrennt sein, selten steht die zweite Konstituente in runden Klammern D istribution P erikopen und Predigten.

Im Jahrhundert lag eine einheitliche litauische Perikopen- oder gar Evangelienfassung zwar noch in weiter Ferne, doch es steht zu erwarten, dass allein aufgrund der Autorität des Evangelientextes und der häufigen Verwendung der Perikopen in der Liturgie die Abweichungen 15 Die weiteren Belege s. Die Negation bezieht sich auf den lexikalischen Gehalt des folgenden Wortes oder auf die gesamte Prädikation, insbesondere bei negierten Nominalformen dürfte bisweilen lexikalische Univerbierung vorliegen.

Ebenso gelten wiederholte Präpositionen nicht als Verbindungswörter, z. Negation und Präposition sind jeweils Bestandteil der doppelt gesetzten Konstituente, im Unterschied zur Negation kann die Präposition auch beide Konstituenten bestimmen, z.

Anders als Doppelung in der oben eingeführten, auf das Wort form verhältnis von Vorlage und Übersetzung zielenden Definition steht dieser Terminus allgemein für jeden semantisch und referentiell begründeten Erklärungszusatz. Er wird somit als a discourse phenomenon or a pragmatic category including a wide range of syntactic constructions with the same communicative function and with the same logico-semantic relation expansion by elaboration Pahta, Nevanlinna4 5 gesehen.

sbm svorio netekimas

Bezeichnend ist, dass auch in der englischen Sprachgeschichte unter der großen Anzahl der registrierten Verbindungswörter markers, vgl. Mit insgesamt 18 Belegen gegenüber etwa Fällen in den Predigttexten ist die Anzahl aber verschwindend gering. Dies gilt auch, wenn nicht in absoluten Zahlen, sondern bezogen auf die anteilige Textmenge gerechnet wird.

Es scheint durchaus berechtigt zu fragen, welchen Erkenntnisgewinn die Feststellung der Distribution im Gesamtdenkmal über die statistische Erfassung hinaus verspricht. Möglicherweise kann die Untersuchung der Verteilung dazu beitragen, verschiedene Schichten in der Textgenese der Nepaaiškinama svorio metimo perimenopauzė zumindest zu identifizieren und zu charakterisieren.

Für eine Erklärung der schon häufig thematisierten Heterogenität des altlitauischen Postillentextes müssen allerdings sicher weitere, quantitativ und qualitativ bedeutendere Merkmale aus verschiedenen Bereichen hinzugezogen werden. Die wohl auf Wolter zurückgehende Vermutung, [d]ie Übersetzung der Postille sei nicht die Arbeit eines einzigen Mannes. Eine Anzahl von Übersetzern müssen unter der Anleitung und Aufsicht eines Mannes daran sulieknėti artinya haben 19, beruht auf nichts weiter als einer überschaubaren Anzahl von Inkonsistenzen, die, wie Locher etwas zurückhaltender schreibt, doch eher den Eindruck machen, als ob Daukša zunächst von einer weniger umfassenden Vorlage ausgegangen wäre, die er dann, šv juozapo rytų svorio netekimas lexington ky 18 Ein Indiz für diese Annahme ist u.

Salopiata14 15 bemerkt in seiner Untersuchung zum Verhältnis der Evangelientexte, dass in der šv juozapo rytų svorio netekimas lexington ky Produktion der 2. Hälfte des Jahrhunderts über Konfessionsgrenzen hinaus durchaus starke gegenseitige Anleihen gemacht wurden.

Er šv juozapo rytų svorio netekimas lexington ky in diesem Umstand nicht nur eine Erklärungsmöglichkeit für die bei Daukša und Willent übereinstimmende Perikopenordnung, die von jener Szyrwids abweicht, sondern ist der Ansicht, dass Willents Text autoritative Geltung besaß [und] trotz des Protestantismus des Urhebers, gelegentlich auch von D[aukša] und Š[irvyd] herangezogen wird Salopiata Diese Behauptung sollte argumentativ allerdings noch etwas über die von Salopiata gegebenen Anzeichen hinaus gestützt werden.

Zu archaischeren Sprachformen in den Perikopen gegenüber den Predigten vgl. Senn88 Zustimmend äußern sich Salopiata8 Anm. Palionis21der Būga, Tangl und Sittig als Vertreter dieser Auffassung nennt, macht unter Berufung auf Skardžius und Lebedys berechtigte Vorbehalte geltend; Zweifel meldet bereits Biržiškaan, der noch auf Gerullis als Befürworter der Annahme mehrerer Übersetzer hinweist. Doppelungen 17 in Etappen, ergänzte, bis sämtliche Stücke aus W 3 ebenfalls in litauischer Übersetzung vorlagen Der Theorie eines Übersetzerteams steht damit die Annahme einer gegebenenfalls langwierigen und mit wechselnden Vorlagen operierenden Übersetzertätigkeit eines einzelnen Autors gegenüber.

Beide Erklärungsansätze sind bislang ungenügend begründet. Die hier untersuchten Doppelungen sind natürlich von begrenzter statistischer Aussagekraft 21 und zeigen zudem kein klares Muster. Einige auffällige Häufungen lassen sich jedoch registrieren, sowohl in der Anzahl der Belege als auch im Verhältnis der Verbindungswörter arbà und i, und fallweise tun sich bemerkenswerte Lücken in der Bezeugung auf.

So begegnen z. In ihrer auf dem Helsinki-Korpus basierenden Untersuchung zum Mittel- und Frühneuenglischen unterscheiden Pahta und Nevanlinna auf der Grundlage von Belegen fünf semantische Klassen erklärender Appositionen vgl.

Lohnend scheinen auf diesem Gebiet Untersuchungen zur Lexik und zur Akzentuierung zu sein. Wie aus dem genau entsprechenden polnischen Text hervorgeht, stammt das Beispiel nicht aus der Sammlung der von Wujek abweichenden Doppelungen; unter diesen lässt sich kein sicherer Fall dieser Kategorie beibringen Appositionen mit einem Erstglied höherer Spezifik. Die eben genannte Einschränkung der Materialbasis gilt auch für die zweite Gruppe.

Im Deutschen bieten sich für den Anschluss der zweiten Einheit Ausdrücke wie sozusagen, das heißt, das bedeutet an. Daukša ist offenbar von der polnischen Vorlage nie so weit abgewichen, dass er eigenständig in Appositionen Allgemeinbegriffe näher spezifiziert oder sehr spezifische Ausdrücke durch Nennung allgemeiner Merkmale beschrieben hätte.

Der Umstand, dass die eigenständigen Beispiele Daukšas für erklärende Appositionen in diese Gruppe fallen, ist nicht so ungewöhnlich, wie es zunächst scheinen mag. Ein Blick auf die statistische Auswertung der von Pahta und Nevanlinna klassifizierten Beispiele aus der englischen Sprachgeschichte zeigt, dass von den Belegen die überwältigende Mehrheitd.

Analog zur gegliederten formalen Beschreibung der Doppelungen unter Punkt 1. Die Zusammenstellung des Materials richtete sich zwar zunächst ganz mechanisch nach dem ausdrucksseitigen Kriterium der Doppelvertretung im Litauischen gegenüber Einzelver- 24 Als zugehörig zur Gruppe 2. Aber auch wenn das zweite Glied transparenter ist als das erste, wird im Unterschied zu Beispiel 16 doch nur ein Alternativterminus genannt, der im Polnischen offenbar allein völlig ausreicht zur Bezeichnung des Festes und damit sicher mehr ist als nur eine Charakterisierung des ersten Wortes.

Doppelungen 19 tretung im Polnischen, es wurde aber stillschweigend vorausgesetzt, dass die litauischen Entsprechungen jeweils einzeln, gegebenenfalls in Kombination, das im Polnischen Gemeinte wiedergeben. Das Gemeinte lässt sich terminologisch unter dem Begriff der Bezeichnung fassen, worunter mit Coseriu die Bezugnahme auf außersprachliche Gegenstände und Verhältnisse oder allgemeiner die Relation Zeichen außersprachliche Wirklichkeit bzw.

Nur auf der Bezeichnung beruht etwa die von Pahta und Nevanlinna innerhalb der Klasse von Appositionen mit Gliedern gleicher Spezifik neben den gewöhnlichen paraphrases behandelte Untergruppe revision, vgl. Sie haben aber nicht dieselbe Bedeutung im Sinne des durch die Einzelsprache gegebenen Inhalts. Allein auf der so verstandenen Bedeutung basieren Sinnrelationen wie Synonymie, die bei der semantischen Interpretation der Doppelungen eine zentrale Rolle spielt.

Der Terminus Synonymie wird hier nur auf Einzellexeme, nicht auf Syntagmen angewendet, wo der neutralere Begriff der Bedeutungsäquivalenz zum Tragen kommt. Diese Vorbemerkungen begründen die folgende Untergliederung des inhaltlichen Verhältnisses der beiden unmittelbaren Konstituenten. Der erste Unterpunkt 2.

Der zweite Unterpunkt 2. Im dritten Unterpunkt 2. Einer absoluten Synonymie im Sinne einer Austauschbarkeit von Lexemen in allen Kontexten ohne Veränderung der deskriptiven Bedeutung kommt in den Doppelungen das Verhältnis von Erbwort und Lehnwort recht nahe.

Sehr häufig stehen tik jimas und vierà Glaube zusammen, z. Ähnlich wie dort eine Tendenz zur Nachstellung der komplexeren Einheit ausgemacht wurde, folgt hier das Lehnwort bevorzugt dem Erbwort.

Bei der Übersetzung von poln. In elf lexikalischen Verbindungen 18 Einzelbelegen kombiniert Daukša auch zwei Lehnwörter, z.

Eine der beiden litauischen Entsprechungen nimmt dabei in der Regel das Wort der polnischen Vorlage auf, jedoch nicht immer, vgl. Doppelungen 21 Auch Erbwörter können einer strengen Synonymie nahekommen, z.

Gemeinschaftlichkeit oder Gemeinschaft. Die Bedeutungen gezeigt, offenbart, verkündet werden und sich zeigen, erscheinen erwecken hier den Eindruck einer nahezu perfekten Synonymie. Es handelt sich aber um zwei Verben, die nicht in allen Kontexten austauschbar und somit lexikalisch nicht synonym sind, sondern nur aufgrund der Verbindung von Stammgleichheit und funktionalsemantischer Nähe von Reflexivum und Passiv an dieser Stelle als bedeutungsgleich erscheinen.

Der Blick in ein größeres Lexikon macht schnell deutlich, dass die Bedeutungsspektren beider Verben nicht deckungsgleich sind. Die immer in Rechnung zu stellenden semantischen Feinunterschiede erschweren auch die Entscheidung, ob ein zu einer bereits im Polnischen vorliegenden Doppelung tretendes drittes Lexem sich auf 30 Während das Passiv eine Flexionskategorie ist, gilt die Reflexivpartikel im Litauischen als Derivationsaffix vgl. Ambrazas. Hier steht also eine Passivform eines transitiven Verbs der Aktivform eines Reflexivverbs gegenüber.

Die Grammatik kann auch in anderen Fällen eine Rolle beim Erreichen der Bedeutungsäquivalenz spielen, wie z. Nur durch die Pluralform kann ãšara mit ve ksmas gleichgesetzt werden, nicht auf der lexikalischen Ebene allein. Sowohl Wortart als auch grammatische Kategorie differieren neben der Lexik in anáis raudįgais arbá wêrkſławimo báłſais DaP onymi płác liwymi głoſy. Bedeutungsäquivalenz, die nur durch unterschiedliche Kombination von lexikalischer Bedeutung und kategorieller Zuweisung bei den jeweiligen Einzelgliedern erreicht wird, ist in den Doppelungen insgesamt aber ein marginales Phänomen.

Da weder die grammatische Übereinstimmung vgl. Hier scheinen sich lit. Bisweilen ist das zusätzliche Lexem auf litauischer Seite in seiner Bedeutung zu weit entfernt, um die Verbindung als Doppelung werten zu können, z. Hier entsprechen sich lit. Trotz des eine Doppelung signalisierenden Schrägstrichs ist gôdo hier wohl Genitivattribut und erweckt nur wegen des ebenfalls im Genitiv stehenden Kopfs der Konstruktion den Eindruck der Parallelität. Die litauische Verbindung ist daher am besten mit für die Gier nach Reichtum, für die Besitzgier o.

Unter diesen Punkt fallen alle Doppelungen, in denen wenigstens ein Glied mehr als ein Lexem umfasst und beide Glieder als bedeutungsäquivalent im litauischen Sprachsystem šv juozapo rytų svorio netekimas lexington ky werden können. Vorherrschend ist die Folge Lexem Syntagma, z. Das semantische Verhältnis kann durch die etymologische Nähe der Ausdrucksmittel unterstrichen werden: Kudzinowski gibt für Wujek als Entsprechungen zu ãpdas poln.

Selten geht die komplexere Einheit voraus wie in 7und das Beispiel 11 ist der einzige Beleg für die Kombination zweier komplexer Einheiten im Rahmen der Bedeutungsäquivalenz BloSSe Bezeichnungsäquivalenz. Vergleichbar mit der durch Beispiel 17 illustrierten semantischen Klasse revision sind einige Doppelungen mit lit. Damit kann es parallel zu Adjektiven ganz unterschiedlicher Semantik eingesetzt werden, um auf die gleiche außersprachliche Realität zu referieren, vgl.